Tyrimas rodo – prasčiausiai finansuojama Latvijos ir Rumunijos visuomeninių paslaugų žiniasklaida

Visuomeninių paslaugų žiniasklaidos Europoje tyrimas atskleidė, kad 2008-ųjų metų pasaulinė finansų krizė privertė kai kuriuos visuomeninius transliuotojus imtis reikšmingų strateginių pokyčių, susijusių su politika, finansavimu bei turiniu, tuo tarpu kiti transliuotojai tokio poveikio beveik nepatyrė. Tyrimas, atliktas Europos žurnalistikos stebėjimo tarnybos (EJO), parodė, kad visuomeninių paslaugų žiniasklaidos biudžetai visoje Europoje labai skiriasi (Latvijos visuomeninių paslaugų žiniasklaida – viena mažiausiai finansuojamų) ir kad organizacijos neturi bendros finansinės bei organizacinės strategijos.

2017-ųjų metų pradžioje Europos žurnalistikos stebėjimo tarnyba palygino visuomeninių paslaugų žiniasklaidos biudžetus, rinkos strategijas bei atskaitingumą devyniose Europos šalyse, kad galėtų ištirti, ar jos buvo paveiktos finansų krizės. Tyrimu siekta pateikti visuomeninių paslaugų politikos ir finansų apžvalgą, po krizės praėjus beveik dešimčiai metų. Europos žurnalistikos stebėjimo tarnyba apžvelgė dideles (Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija), vidutines (Lenkija, Rumunija) ir keletą mažų žiniasklaidos rinkų (Čekijos Respublika, Portugalija, Šveicarija, Latvija).

Visoje Europoje buvo nustatyti ryškūs visuomeninių paslaugų žiniasklaidos biudžetų bei finansavimo metodų skirtumai. Europos žurnalistikos stebėjimo tarnybos tyrimas, paremtas vietinių žiniasklaidos tyrėjų atlikta analize bei viešąja informacija, taip pat parodė, kad visuomeninių paslaugų žiniasklaidos finansavimo būdas mažai susijęs su jos nepriklausomybės lygiu.

Nuo finansų krizės praėjus beveik dešimtmečiui, visuomeninių paslaugų žiniasklaidos biudžetai visoje Europoje labai skiriasi: nuo 20 milijonų iki daugiau kaip šešių milijardų eurų per metus. Didžiausią finansavimą Europoje gaunanti visuomeninių paslaugų žiniasklaidos priemonė yra Vokietijos „ARD“, o mažiausiai – „TVR“ (Rumunijos Televizija), kuri 2016-aisiais metais buvo išgelbėta nuo grėsusio bankroto.

Skirtumai dar akivaizdesni lyginant sumą, tenkančią vienam gyventojui (bendrą biudžetą lyginant su populiacija). 2016-aisiais metais Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos visuomeninių paslaugų žiniasklaidos pajamos siekė apie 10–12 eurų vienam gyventojui, o tuo tarpu Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje pajamos atitinkamai siekė daugiau nei 82 ir 87 eurus vienam gyventojui. Tyrimas parodė, kad daugiausiai finansuojama Šveicarija : biudžetas siekia 181 eurą vienam gyventojui. Tačiau Šveicarija, kur visuomeninių paslaugų žiniasklaidoje vyrauja keturios kalbos, turi didesnių išlaidų nei dauguma kitų šalių.

Detalesnius rezultatus galite rasti čia.

Naujienos